Dictionary of the Lithuanian Language.
išprastėti — intr. Š 1. pasidaryti prastam, menkam, netikusiam: Kas čia yra, kad išprastėjo rugiai? Ėr. 2. pasidaryti negražiam: Vaikas išprastėjo augdamas, mažas buvo dailesnis Lk. prastėti; išprastėti; nuprastėti; paprastėti; suprastėti … Dictionary of the Lithuanian Language
paprastėti — intr. pasidaryti prastam, prastesniam: Misliju, kad už vieną naktį paprastėjau, t. y. prasta radaus J. Čia labai paprastėjo valgis Rk. prastėti; išprastėti; nuprastėti; paprastėti; suprastėti … Dictionary of the Lithuanian Language
prastėti — prastėti, ėja, ėjo intr. 1. darytis prastam, prastesniam, eiti prastyn: Dabar jau prastėja vaikas, darosi nebegražus Rm. 2. Z.Žem mat. darytis paprastesniam. prastėti; išprastėti; nuprastėti; paprastėti; suprastėti … Dictionary of the Lithuanian Language
suprastėti — intr. 1. pasidaryti menkam, netikusiam: Tokie buvo geri miežiai, o dabar suprastėjo, sulindo į žemę, nieko nebėra Pc. Visi keliai suprastėjo Sb. Suprastėjo kai kurios prekės rš. 2. pablogėti, sumenkėti sveikatai: Ligonas suprastėjusi, vargu… … Dictionary of the Lithuanian Language
